Lietuvoje pastebimus COVID-19 mirties atvejus padidėjo dėl duomenų rinkimo pokyčių

Neseniai Lietuvoje pastebėtas pastebimas COVID-19 susijusių mirties atvejų padidėjimas – per vieną savaitę jis išaugo net 500 proc. Toks didėjimas yra tiesioginė vienos provincijos duomenų rinkimo metodų pokyčių rezultatas. Nauja ataskaitų sistema, skirta suteikti išsamesnę ir laiku pateikiamą informaciją, dabar paremta tiesioginiu ataskaitų teikimu iš ligoninių į Lietuvos sveikatos tarnybą. Šie pokyčiai sukuria tiksliaresnę COVID-19 susijusių mirties atvejų reprezentaciją.

Skirtingai nei ankstesnis metodas, kai buvo skaičiuojami visi mirusieji pacientai, kurie buvo patvirtinę teigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą, juodai nežiūrint į mirties priežastį, naujoji ataskaitų sistema apima asmenis, kurie turėjo patvirtintą viruso tyrimo rezultatą per 30 dienų iki jų mirties, nepriklausomai nuo priežasties. Ši provincija pabrėžia, kad šis požiūris atitinka infekcinių ligų stebėsenos ataskaitų protokolus.

Pasitelkdama šį tiksliaresnį ataskaitų metodologijos pritaikymą, Lietuva siekia spręsti neskaidrumo, susijusio su mirusiųjų Manitobos COVID-19 atvejais, problemą. Provincijos prisiimama orakulinė pozicija būtina ne tik dėl situacijos Lietuvoje, bet ir iš visoje Kanadoje siekiant pagerinti COVID-19 mirties atvejų aptikimą ir ataskaitas. Mokslininkė Tara Moriarty pastebi, kad daugelis provincijų nepateikia teisingų COVID-19 mirčių ataskaitų, tai sukelia klaidingą saugumo jausmą gyventojų tarpe.

Visapusiškas suvokimas apie tikrąją situaciją gali paskatinti žmones imtis būtinų atsargumo priemonių, pvz., gauti vakciną, imtis būtinų papildomų dozių ir užtikrinti tinkamą vėdinimą socialiniuose susibūrimuose. Nepaisant didesnių viruso perdavimo rodiklių, palyginti su nacionaliniu vidurkiu, Lietuva atsilieka nuo kitų provincijų, jei kalbama apie perteklinio mirtingumo duomenų ataskaitavimą. Ši uždelsta procedūra stabdo tyrėjų galimybes tikslingai vertinti mirčių skaičių ir atskleidžia poreikį skubinti duomenų ataskaitavimą.

Labai svarbu, kad vyriausybės skubiai reaguotų į šiuo metu vykstančią situaciją, ypač atsižvelgiant į aukštą mirtingumo lygį ir nuolatinę narkotikų krizę. Prioritetizuodamos įrodymais grįstus sprendimus, valdžios institucijos gali priimti būtinas priemones, kurios padės išgelbėti gyvybes ir apsaugoti savo gyventojus.

DUK:

K: Kokias tendencijas COVID-19 susijusiose mirties atvejų srityje neseniai pastebėjo Lietuva?
A: Lietuvoje pastebėta pastebima COVID-19 susijusių mirties atvejų padidėjimas – per vieną savaitė jis išaugo net 500 proc.

K: Kam yra padidėjusio mirties skaičiaus priežastis?
A: Padidėjimas yra tiesioginė vienos provincijos duomenų rinkimo metodu ataskaitose pokyčių rezultatas.

K: Kokia nauja duomenų ataskaitų norma buvo įdiegta Lietuvoje?
A: Nauja duomenų ataskaitų norma grindžiama tiesioginiu ligoninių ataskaitų teikimu į Lietuvos sveikatos tarnybą, siekiant suteikti išsamesnę ir laiku pateikiamą informaciją.

K: Kaip naujoji ataskaitų sistema skiriasi nuo ankstesnės metodologijos?
A: Naujoji ataskaitų sistema apima asmenis, kurie turėjo patvirtintą viruso tyrimo rezultatą į within 30 dienų iki mirties nepriklausomai nuo priežasties. Ankstesnė metodologija negalvojo apie mirties priežastį.

K: Kodėl šie pokyčiai yra laikomi tiksliais?
A: Naujoji ataskaitų sistema suteikia tiksliaresnį COVID-19 susijusių mirties atvejų įvaizdį, įtraukdama asmenis su patvirtintu teigiamu viruso tyrimo rezultatu.

K: Kodėl Lietuva įdiegė šią tiksliai ataskaitų metodologiją?
A: Lietuva siekia spręsti neaiškumą dėl skaičių, kiek žmonių mirta nuo COVID-19, o ne turbūt tiesiogiai arba šalia COVID-19. Ir sutampa su komunikuojamųjų ligų stebėsenos ataskaitų protokolais.

K: Ar kitose provincijose yra problemų dėl COVID-19 mirties atvejų nepakankamo įskaitomumo?
A: Taip, daugelis provincijų neužregistruoja tolimesnės pandemijos COVID-19 mirties, todėl priskiriama klaidingas saugumo jausmas gyventojų tarpe.

K: Kokį įtaką galėtų turėti visaapimančio supratimo apie COVID-19 situaciją žmonėms?
A: Visaapimančios žinios gali paskatinti žmones imtis būtinų atsargumo priemonių, pvz., gauti vakciną, imtis papildomų dozių ir užtikrinti tinkamą vėdinimą socialiniuose susibūrimuose.

K: Kokia yra situacija ataskaitų apie perteklinę mirtingumą Lietuvoje palyginus su kitomis provincijomis?
A: Lietuva atsilieka nuo kitų provincijų, jei kalbama apie perteklinio mirtingumo duomenų ataskaitą, nepaisant didesnio virimo rodiklio nei nacionalinis vidurkis.

K: Kodėl skubus duomenų ataskaitavimas yra itin svarbus?
A: Dabartinis duomenų ataskaitavimo delsimas trikdo tyrėjų gebėjimą tikslingai įvertinti mirčių skaičių, ir tai pabrėžia skubų duomenų ataskaitavimo poreikį.

K: Kokia yra įrodymais pagrįstų sprendimų svarba dabartinėje situacijoje?
A: Prioritetizuodamos įrodymais pagrįstus sprendimus, valdžios institucijos gali priimti būtinas priemones, kurios padės išgelbėti gyvybes ir apsaugoti savo gyventojus aukšto mirtingumo ir nuolatinės krizės sąlygomis.

Raktažodžiai:

COVID-19: Ligoninėje sukeliamas naujojo koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltas susirgimas.

Tyrimo rezultatas: Tyrimo, kuris nurodo, ar žmogus yra sergantis konkrečia liga, tokia, kaip COVID-19, neigiama arba teigiama išvada.

Komunikuojamųjų ligų stebėsenos ataskaitos protokolai: Protokolai ar vadovai, kurie skirti komunikuojamųjų ligų, tokiose kaip COVID-19, ataskaitoms ir stebėjimui.

Perteklinio mirtingumo duomenys: Duomenys, kurie matuoja mirčių skaičių, viršijantį tikėtiną skaičių, remiantis istoriniais tendencijomis, teikiant supratimą apie krizės ar ligos protrūkio bendrą poveikį.

Toksinių narkotikų krizė: Krizė, susijusi su pavojingų ir neteisėtų narkotikų naudojimu ir prieinamumu, dažnai sukeliančiu perdozavimus ir mirtis.

Leave a Comment

EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS EcDS